bjaurinti — bjaũrinti ( yti), ina, ino tr. K, bjaurinti Gs, bjaurìnti, ìna, ìno 1. daryti bjaurų, negražų, bjauroti, gadinti, darkyti, žeminti: Gyvenimas gražus, ir žmogui nevalia jį bjaurinti Vaič. Nebjaurinkite tada žemės, kurion einate gyvent Ch4Moz35 … Dictionary of the Lithuanian Language
bjaurėjimasis — sm. (1) → bjaurėtis: Bjaurėjimasis ima jau tik žiūrint, o kap reikėtų valgyt? Gs … Dictionary of the Lithuanian Language
darkauti — darkauti, auja, ãvo intr. 1. CII34 bjaurėtis. 2. M darkytis … Dictionary of the Lithuanian Language
dygtis — Kos42 bjaurėtis, šlykštėtis, bodėtis … Dictionary of the Lithuanian Language
dygėtis — dygėtis, dỹgisi (dygasi), ėjosi [K] bodėtis, bjaurėtis: Nesidygėk našliu – toks pat žmogus, tinginiu dygėkis Trgn. Dyguosi kuo SD149. Dygėjos mano širdis nuo vogių, bjaurių valgių J … Dictionary of the Lithuanian Language
grastytis — grastytis, grãstosi, grãstėsi kuo bjaurėtis, nuo ko kratytis: Grãstos širdis mano nuo to J … Dictionary of the Lithuanian Language
gristi — 2 grìsti, grỹsta (grį̃sa J, griñsa Kp), o intr. 1. darytis nebemielam, nebepatinkamam, atsibosti: Vaikams žaislai greitai grỹsta Sr. 2. imti ko vengti, bjaurėtis: Aš grystù, t. y. nebnoriu, pabūgsta širdis mano J. gristi; apgristi; atgristi; … Dictionary of the Lithuanian Language
kaka — 3 kakà interj., kãka 1. sakoma mažam vaikui, skatinant tuštintis: Padaryk kãka! Vlkv. 2. eu, ve (sakoma skatinant bjaurėtis, šlykštėtis): Nedaryk taip, kakà! Slv. Nerušink! kãka! ve! KlvrŽ. Mesk, jis kakà, biau! Alk. Neliesk, kãka! Alz … Dictionary of the Lithuanian Language
krigti — krìgti, kriñga, o intr. darytis nebemielam, atsibosti; imti kuo bjaurėtis, gristi: Kriñga (grinsa) mano širdis J. Krigtè sukrigęs, pakrigęs, kad kas užgimė, numirė J … Dictionary of the Lithuanian Language
leburdytis — lebur̃dytis, ijasi, ijosi bjaurėtis: Čia nėra ko lebur̃dytis Kair … Dictionary of the Lithuanian Language
